2022.02.17
- "Nora-Gee vienija verslias ir protingas moteris ir apie treningus negali būti nė kalbos" - tariau tai kelintą kartą smalsiam pašnekovui.
Pasaulis gali persisukti kiek nori kartų, bet mūsų vertybės išlieka.
Nežinau kodėl tai kartojau vis dažniau ir dažniau, ar manęs klausė kas vis dažniau ir dažniau, bet jutau, kad kažkoks gripčius viduje nori man kažką pasakyti.
Kai vieną vasaros vakarą, bekraunant lagaminą į uodais ir ramunėmis nusėtą sodybą, pajutau, kaip purenu savo kruopščiai atrinktus medvilnės minkštučius ir perplautus levandų minkštikliu treningus ir pagalvojau: “ar ir jos taip daro? (klientės)”. Ar pervargusios nuo verslų, vaikų stovyklų, susitikimų ir namai-ofisas reikalų jos randa laiko ieškoti savo minkštučių medvilnės patalų Ramunių kaimui?
Tąkart iš viduje gyvenančio gripčiaus atsakymo aš nesulaukiau. Ne dėl to, kad jis neatėjo. Todėl, kad atsakymas ir buvo tas klausimas.
Neranda, negali, pavargo, tokių nėra… Yra. Bet nėra Nora-Gee...
Jei Nora-Gee drabužiai versliai moteriai užtikrina patogią dieną, tai ką turėtų daryti Nora-Gee laisvalaikio drabužiai?
Va čia ir prasidėjo kelionė minkšta šilta vasaros pieva.
Taip gimė meškučio megztukas. Su medvilne. Ir nuoširdžiai tokių medvilnės pūkų aš niekur kitur nemačiau. Meškutį įdėjau į Kalėdų žaisliukus. Toks vienas atgims ir pavasarį.
Veliūras, iki šios dienos su vidinio gripčiaus užkabinta sintetinės beskonybės etikete, mano rankose, su 80% medvilne ir saulėje spindinčiu pūkeliu, išskalbtas 7 kartus ir nepakeitęs savo išvaizdos, papasakojo istoriją, kokios girdėti dar neteko. Ir tikėtis nebuvo kaip. Bet rankose laikyti ir nepaleisti noriu – žinojau tik tiek ir ta skiautelė su manimi keliavo ir pasakojo, ir pasakojo….
Kol spalį nugulė vienam lape. Su spalvų kodais. Su spinduliu paskutiniu užfiksuotu jame. Kad vėl, pavasariui pakvipus, ištraukčiau. Lyg babuška uogienę.
Smagusis namų ofisas’22.
Nieko mandro. Jokių pigių blizgučių. Tik medvilnė, viskozė ir viskas, kas minkšta ir skirta apsikabinimui. Tik meilė ir dar kartą meilė.
