Smagusis namų ofisas'22

Šiltą rudenio dieną, paskutiniems saulės spinduliams glostant nugarą nupiešta kolekcija. Tuomet nuoširdžiai įtikėjau, kad antrinės kompensacijos gali prireikti.

Kai ilgas, šaltas ir tamsus sausis užliūliuoja žiemos kerais, o vasarį pradedame skaičiuoti dienas iki pavasario, kai skaičiai per žinias nedžiugina - ateina metas jiems.

Minkštos medvilnės kostiumai, ant kurių dar matyti nukritęs spalio rudens saulės spindulys, kurį lyg babuška uogienėje užkonservavau ir šiandien traukiu jums.

Meilės spalva viename stiklainyje
Dvi suvingiuotos įsimylėjimo kalbos kitame
Ryškus ir toks sutraukiantis širdį paplūdimio vaizdas trečiame
Su mažu saulės atspindėliu
Dar spindinčiu
Ar matėt?
Apsimūturiavęs karšta juoda visą sutraukiančia į save ketvirtas
Pralinksmėjęs vėjyje besimakaluojančiais raišteliais penktas
Šeštas
ir septintas
Ir viskas
Ir tai viskas, ko reikia žmogaus laimei:
Gražių prisiminimų
Jausti žemę po kojomis arba tiksliai prisiminti jausmą tą
Matyti viltį
Aukštai
Tarp saulės spindulių
Kuriais vaišinsiu
Kad lyg driežai įšilę ant pavasarinio akmens
iš naujo ir iš naujo auginsim viltį lyg tą uodegą nukirstą / pamestą
Tą prigimtinę žmogaus teisę ir grožybę
Kasdien iš naujo ir iš naujo keltis ir sekti savo laimę.