Apie viltį....

Apie viltį....

Akimirka, kai kūnas pajuto vienybę,
Kai visi organai kompensuoja sutrikusio ir skaudančio šono funkcijas
Buvo lyg mažas laimėjimas 

Griauti lengviau nei statyti
Neregėti lengviau nei atjausti
Kurti paniką lengviau nei vesti žmoniją į šviesą.

Akimirka, kai didelis kūnas, nusidriekęs per visą Europą ir kabinantis dalį Amerikos, tampa kaip vienas
Akimirka, kai pagalbos ir atjautos vertybės pražysta kaip gėlės
Mažos kvepiančios gėlės nykumoje
Arba tos mažos baltos, lendančios iš kelis mėnesius įšalu tapusios žemės
Arba labai retos švelnios ir pūkuotos kaip šilagėlės,
Kurias ne veltui uždrausta skinti

Nežinau kaip jums, bet man tai suteikia viltį ♡