Apie stebuklus...

Apie stebuklus...

2018.10.15 
Pirmadienio rytas. Neįprastai šilto ir saulėto rudens.
10:00, kai bundantis miestas, praleidęs masę skubančių ryte į darbą, tyliai bunda ir pro užgulusį rūką po tuputį įleidinėja neįprastai šiltus spalio vidurio saulės spindulius, kurie, šildydami nušluotą nuo auksinių lapų akmeninę miesto dangą, veja ant žemės nusileidusį debesį. 

Tuo metu miestas neįprastai tuščias. Ant karaliaus Mindaugo paminklo krašto susėdusi mokinių krūvelė kažką rašo, o gidė/mokytoja uždavinėja klausimus; „Parašykite ką laikytumėte rankoje, jei būtumėte karalius“ užtikrintai išdėstė klausimą, kuris čia pat pasimetė tarp ryškiai rūke įsirėžusių saulės spindulių ir nuvijo visas pirmadieniui įprastas mintis. Staiga stojo tyla galvoje ir iškilęs paveikslas niekur nedingo. Suprantu, kad klausimas ne man, bet jis buvo užduotas kažkelintokams. Tokiu atveju neturėtų būti sunku.
Grupelė mokinių jau liko tolumoje, o karaliaus atvaizdas pradėjo matuotis tinkančius į ranką laikyti rakandus, kartais paimdamas vaiko ranką, karūną, kardą, išvyniotą ilgą raštą ar išminties knygą. Kartais mintis nukrypdavo, nuo karaliaus rankos į aplink esantį vaizdą, karaliaus batus, ar kas stovi priešais jį, bet prisiminus užduotį nedelsiant grįždavo atgal. Ir krentantys auksiniai lapai į saulės spinduliais suvarstytą debesį susimaišė su vizija.
Šiais metais ruduo pateisina stebuklingojo vardą su kaupu.
Laimingas tas, kuris vis dar moka svajoti, skambėjo kažkieno užrašyti žodžiai.

Taigi, ką laikytumėt rankoje?:)