Vieną vasaros dieną Marija pasuko į seną sodybą, kurioje ji augo. Ji įžengė į kiemą, kur stovėjo senas užmirštas veidrodėlis. Atspindys įstrigo jos akyse – tai buvo kažkas daugiau nei tik atvaizdas.
Sėdėdama ant senų laiptų, Marija pažvelgė į tą veidrodėlį ir pradėjo prisiminti visus savo gyvenimo etapus. Ji prisiminė smalsius berniukus, su kuriais ji žaidė šiame kieme, ir paauglės svajones, kurios užplūdo jos mintis. Ji matė savo jaunystės meilės dainas ir keliones, kurių ji drąsiai ėmėsi viena.
Tada Marija vėl pažvelgė į savo šiuolaikinį atspindį ir pamatė išraiškingas raukšles aplink akis ir šypseną. Jos akyse spindėjo patirtis ir išmintis. Ji suprato, kad kiekviena iš tų raukšlelių pasakojo jos gyvenimo istoriją – kiekvieną patyrimą, kiekvieną iššūkį, kiekvieną šypseną.
Marija prisiminė savo pasiekimus ir sunkumus, savo širdies skausmus ir džiaugsmus. Ji pajuto, kaip giliai myli save už visą tai, kuo ji tapo per visus tuos metus. Tai nebuvo tik išorės atvaizdas – tai buvo meilė sau už jos gyvenimo kelią, už jos stiprumą ir išmintį.
Sėdėdama ten, Marija suvokė, kad meilė sau yra kaip graži gėlė, kuri auga per metus, kiekviena diena prideda naujų sluoksnių jos žiedui. Ji prisiminė žodžius, kuriuos kadaise jai pasakė jos senelis: "Mylėk save taip, kaip myliu tave aš." Ir tą dieną, Marija atrado gilią meilę sau, kuri tapo jos gyvenimo šaltiniu ir stiprybės šaltiniu visuose iššūkiuose, kuriuos jai dar teko įveikti❤️
Marškinėliai apie tai:
https://www.nora-gee.com/products/unisex-marskineliai-i-am-my-own-muse
